Tokių žymių žurnalų kaip Kiplinger ir Forbes 2012 metų duomenimis, antropologija yra pati prasčiausia įsidarbinimo ir uždarbio atžvilgiu specialybė. Abiejų žurnalų būstinės yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kaip ir priešingos nuomonės besilaikančios Amerikos antropologijos asociacijos (AAA), kuri, remdamasi JAV Darbo Departamento išvada, teigia, kad 2010-2020 metų laikotarpiu “antropologų ir archeologų įsidarbinimo lygis išaugs 21 procentu”. Kita vertus, AAA užduotis ir yra apginti antropologijos specialybę, be to, nereikia pamiršti, kad JAV antropologijos mokslo sistema yra kiek kitokia nei Rytų Europoje. Pirma, ten antropologija nėra susieta su etnolologija ar sociologija ir, antra, antropologija Vakarų šalyse savyje talpina tokias disciplinas kaip: sociokultūrinė antropologija, lingvistika, archeologija ir fizinė antropologija.
Be abejo, galima laikytis nuomonės, jog antropologijos studijų dalyką renkasi žmonės, kurie nesiekia tapti pinigus valdančių korporacijų sraigteliu. Priešingai, jas renkasi tie, kuriuos domina, kodėl korporacijos valdo žmones ir jų laiką, kodėl žmonės leidžiasi išnaudojami ir atsisako pilnavertiško gyvenimo, kurį galėtų turėti nebūdami prikaustyti prie kėdžių darbuose nuo devynių iki penkių. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl Kiplinger ir Forbes (netiesiogiai atstovaujantys korporacijų interesus) vertina antropologinį išsimokslinimą kaip neperspektyvų. Visada galima sugalvoti naują konspiracijos teoriją, kad kažkas štai sudaro sąrašus, kaip reikia gyventi ir kokius pasirinkimus daryti. Žinoma, net sovietmečiu egzistavo uždraustų knygų sąrašai (todėl SSRS piliečiai žinojo, kurios knygos vertos skaitymo). Antropologijos patekimas į prasčiausiai apmokamų ir mažiausias įsidarbinimo galimybes teikiančių specialybių pirmąją vietą, galbūt tik parodo, kokia vertinga ši specialybė.
Mano nuomone, antropologai tikrai turi šansų tapti pareikalautais visuomenių tyrėjais dėl globalizacijos nulemto kultūrų, rasių, tautų susiliejimo iš vienos pusės ir nacionalistinių, etninių varžytuvių – kas geresnis, išskirtinesnis, kas turės daugiau valdžios – iš kitos. Kultūrų susidūrimas ir iš to kylantis konfliktas yra neišmanymo produktas. Antropologai būtent ir gali paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, čiabuviai visame pasaulyje taip smarkiai nepatenkinti savo padėtimi ir kodėl tai iš vieno svieto krašto, tai iš kito pasigirsta apie jų keliamumus neramumus. Verslo sektoriui, šiuo metu laikančiam valdžios obuolį, tereikia suprasti, kas gali padėti sprendžiant skirtingų kultūrų gyvenamuose kraštuose kylančias problemas, ir antropologijos garbė bus išgelbėta.
Šaltiniai:
http://www.forbes.com/sites/jennagoudreau/2012/10/11/the-10-worst-college-majors/
http://www.livinganthropologically.com/2012/08/21/anthropology-is-the-worst/
http://www.thisisanthropology.com/anthropological-careers
